Karta manęs paklausė: kokia pirtis geresnė? Prieš atsakant į šį klausimą, reikia žinoti, koks pirties lankymo tikslas - pasimaudyti, išsiperti, suliesėti, pailsėti po įtemptos darbo dienos, atsikratyti emocinio ir nervinio nuovargio fiziškai ar protiškai pavargus, ar dar kitoks. O gal siekiate stiprinti sveikatą ir užsigrūdinti? Iki šiol sakydamas "pirtis" vienu atveju turėdavau omenyje patalpą, kurioje yra rūbinė, prausykla, dušai ir garinė, kitu - tik garinė. Apie pastarąją dabar ir kalbėsime.
Svarbiausia pirtyje visada buvo ta jos dalis, kur išmūryta krosnis, iki norimos temperatūros įkaitinanti orą, ir plautai, ant kurių prakaituojame ir periamės. Paprastai šią patalpą vadiname vanotuve, garine. Pavyzdžiui, sauso oro kameros, skirtos prakaitavimui, taip pat vadinamos garinėmis, vanotuvėmis, bet oras jose sausas (apšildoma elektrine krosnimi arba vamzdžiais teikiamu karštu oru).
Sugalvota daugybė įvairausių formų, rūšių ir konstrukcijų pirčių - garinių. Jas galima suskirstyti į tris svarbiausius tipus, atsižvelgiant į temperatūrą ir oro drėgnumą: 1) sauso oro pirtys (miesto visuomeninė pirtis su akmenų krosnimi, rusiška, smėlio, suomiška sauna ir t. t.), kur oro temperatūra - 60-120°C ir oro drėgme - 5-25 proc.; 2) drėgnos pirtys (garinė, rusiška, suomiška ir t. t), kuriose oro temperatūra svyruoja nuo 50°C iki 70°C, o drėgmė - nuo 80 iki 100 proc.; 3) vandens, arba japoniškos pirtys.
Kiekvieno tipo pirtis turi savo privalumų (kaip ir trūkumų, kuriuos, beje, galima kompensuoti).
Įprastoje miesto pirtyje orą kaitina akmenų krosnis, kūrenama dujomis, anglimi, malkomis arba mazutu, kurioje glūdi iki raudonumo įkaitę akmenys arba metaliniai virbai - prireikus ant jų galime šliukštelėti truputj vandens. Jei vandens nepilsime, tokia pirtis savo parametrais bus artima sauso oro pirčiai.
Šiuolaikinėje suomiškoje saunoje oras šildomas elektrine krosnimi, aprūpinta centriniu valdymu ir termostatu, reguliuojančiu oro temperatūrą garinėje. Apipilant vandeniu tam tikslui įrengtus akmenis ar paprasčiausiai sienas ir lubas, temperatūrą galima sumažinti ir labai pakelti drėgnumą (iki 70-80 proc.). Pirtis taps drėgna, joje galėsime pertis vanta.
Drėgna (garinė) pirtis šildoma karštais garais, tiekiamais vamzdžiais. Tokioje pirtyje nereikėtų būti ilgiau kaip 20-30 min., kitaip - gal ne iš karto, o po 2-3 val. - pajusite nuovargį, kurį laiką būsite fiziškai ir protiškai nedarbingas.
Stebėjimai liudija, kad sveikiausios - sausos pirtys, kuriose oro temperatūra 90-120°C, o santykinis oro drėgnumas - iki 25 proc. Mėgėjai pasiperti vanta patvirtins, kad tokiomis sąlygomis vanta išdžiūva per 1,5-2 min., lapai tampa lyg pergamentinis popierius ir ima byrėti. Kad šitaip netsitiktų ir kad sausas oras neišdžiovinių nosiaryklės (tai nemalonu ir nesveika), garinę reikia truputį pašlakstyti vandeniu, bet nedaug, kad netaptų drėgna.
O vis dėlto kokia pirtis geresnė?
Vienas Rytų išminčius į šį klausimą taip atsakė:"Geriausia pirtis ta, kuri pakuriama žinant, kas joje maudysis". O kitas paaiškino: "Geriausia pirtis ta, kuri seniai pastatyta, erdvi ir aprūpinta minkštu vandeniu".
Išmintingi žodžiai! Esu įsitikinęs, kad protingai ir teisingai naudodamiesi bet kurios rūšies (garine, sausa, drėgna) pirtimi, stipriname sveikatą, grūdiname organizmą, geriname nuotaiką, pakeliame gyvenimo tonusą, protiškai ir fiziškai tampame darbingesni.
Vonia - tai irgi pirtis. Karšta vonia - labai veiksminga procedūra. Karštame (40°C ir daugiau) vandenyje išsiplečia paviršinės ir kai kurios giluminės kraujagyslės, daugiu kraujo patenka į kūno paviršių. Suaktyvėja medžiagų apykaita, stipriai prakaituojant, iš organizmo pašalinamos kenksmingos medžiagos. Tačiau vonioje prakaitas kūnu neatvėsina, nes beveik neišgaruoja, o organizmas gauna vis naujos šilumos porcijas, todėl reflektiškai padažnėja širdies plakimas ir kvėpavimas.
Štai kodėl maudytis karštoje vonioje reikia protingai. Ilgai joje nebūkite. Prieš maudydamiesi, vonios kambarį gerai išvėdinkite. Pasistenkite, kad vanduo neapsemtų krūtinės Iąstos. Net sveikam žmogui nepatartina karštoje vonioje būti ilgiau kaip 10 min. Jei širdies ir kraujagyslių veikla sutrikusi, karštos vonios geriau atsisakykite, bent jau iki tol, kol pasikonsultuosite su gydytoju. Na, o sergantiems hipertonija, kardioskleroze,stenokardija,tuberkulioze, turint polinkį kraujuoti,nusilpus organizmui, esant bendram išsekimui, karšta vonia apskritai draudžiama.
Be karštų, yra ir tokių vonių: šiltų (37-39°C), indiferentinės temperatūros (34-36°C), vėsių (20-33°C) ir šaltų (iki 20°C.).
Indiferentinės temperatūros vonioje galima būti 10-15 min. Jos atgaivina, tunizuoja kūną. Vandens temperatūrą galima lengvai pakęsti, nes ji panaši į kūno temperatūrą. Jei nortie suliesėti, gulėdami vonioje padarykite 5 - 8 pratimus. Ypač efektyvūs pilvo raumenų pratimai. Po galva pasidėkite porolono ar pripučiama pagalvėlę - patogiau bus daryti kaklo raumenų pratimus. Gimnatikuodami nepersistenkite ir pasirūpinkite, kad kraujas nesutekėtų į galvą.
Indiferetinės vonios veikia nervų, širdies kraujagyslių, endokrinines ir kitas sistemas, gerina riebalų ir prakaito liaukų funkcijas, oda tampa švelnesnė ir elastingesnė. Daugelis žmonių šios procedūros pagalba atsikrato irzlumo, ramina nervus, gerina miegą. Į vonią įpylus pušies spyglių ekstrakto (į 200 l vandens 10 ml skysto ekstrakto, 50-70 g miItelių, 1-2 tabletes), efektas bus dar didesnis: ekstrakto eteriniai aliejai gerai veikia odos nervus, vaistinės medžiagos per poras patekusios į organinzmą, padeda funkcionuoti centrinei nervų sistemai, kartu gerėja vidaus organų darbas. Štai kodėl tokios vonios rekomenduojamos pervargusiems ir tiems, kurių sutrikusi nervų sistema. Jomis gali lepintis ir hipertonikai, ir sergantys širdies bei kraujagyslių ligomis.
Šiltos vonios, kurių trukmė 10-15 min., mažina skausmą, atpalaiduoja raumenis, ramina nervų sistemą, gerina miegą. Tai puiki padidėjusio jautrumo, neurozių gydymo priemonė.
Šaltos (1-2 min.) ir vėsios (3-5 min.) vonios tonizuoja, stimuliuoja širdies kraujagyslių, nervų sistemas, skatina medžiagų apykaitą. Labai naudingos sergantiems neurozėmis.
