Turkiška garinė pirtis – dar kitaip vadinama arabiška ir romėniška. Turkiška pirtis labai skiriasi nuo rusiškos ar suomiškos pirties. Turkiškos pirties įrengimas yra visai kitoks: įrengiami marmuriniai gultai ant kurių malonioje šilumoje atsipalaiduoja ir pirtinasi lankytojai. Taip pat svarbu tai, jog tikroje turkiškoje pirtyje nėra jokių garo generatorių, pirtyje išyla tik grindys, gultai ir keturios sienos. Šiuolaikinės turkiškos pirties įrengimas yra daromas formuojant visą pirties patalpą iš smulkių mozaikinių plytelių ir pastatant joje garo generatorių, papildomai gali būti įrengta ir kvapų terapija. Turkiškoje pirtyje turi vyrauti beveik 100% drėgmė, 40 -50°C temperatūra ir švelnus lengvas garas. Tinkamas turkiškos garinės pirties įrengimas visus šiuos kriterijus įgyvendins, kad galėtumėte mėgautis kokybiška, sveika ir malonia sauna.
Rytietiškos pirtys – saunos (dar kitaip vadinamos garinėmis)
1. Kaip trumpai galėtumėte apibūdinti rytietišką pirtį?
Rytietiškose garinėse pirtyse palaikoma apie 40-60 laipsnių temperatūra, aplinkoje vyrauja malonus garas, oro drėgmė ? net iki 100 procentų. Visa tai puikiai atpalaiduoja ir suteikia poilsio.
Tradicinės rytietiškos pirties procedūros trunka ilgai, jomis mėgaujantis negalima skubėti todėl į pirtį reikia eiti atidėjus visas šiuolaikinio gyvenimo problemas.
2. Kas lemia garo kokybę?
Projektuojant viską reikia parinkti itin atsakingai: patalpos formą, gultų išdėstymą, klimato palaikymo aparatūrą, higienos priemones. Tradicinės turkiškos pirties sienos gali sudaryti stačiakampį, šešiakampį ar aštuonkampį, tačiau lubos dažniausiai yra kupolo formos. Tačiau tokią formą nulėmė ne religija, o padiktavo praktiškumas. Susikaupęs kondensatas kupolinėmis lubomis nuteka ant sienų ir patenka į drenavimo sistemą. Įrengus lygias lubas, kondensato lašai kapsėtų ant pirtyje esančių žmonių ir sukeltų nemalonių pojūčių.
Tačiau taisyklingą kupolą įrengti yra sudėtinga ir brangu. Išeitis būtų arkos pavidalo lubos, kurias ne tik paprasčiau įrengti, bet ir nesudėtinga padaryti apdailą. Norint išsaugoti sandarumą ir patalpą ar pastatą įrengti taip, kad jis tarnautų kuo ilgiau, visa pirtis ? sienos, lubos, gultai ? turi būti pagaminti iš vienos rūšies medžiagos.
3. Ką reikėtų žinoti apie garo generatorių?
Garo generatorius vadinamas rytietiškos pirties širdimi. Reikėtų pasakyti, kad vien tik šildydami gultus ir grindis garinėje pirtyje, gausiai neišgausime malonaus garo. Tam reikalingas garo generatorius su elektronine valdymo sistema. Garo generatorius montuojamas už kaitinimosi patalpos, bet kuo arčiau jos, ? taip išvengiama nuostolių dėl garo kondensavimosi. Parinkti generatorių nesudėtinga, kai žinoma, kaip bus įrengta patalpa kaitintis, kokia bus apdaila ir kokia ? ventiliacijos sistema.
Pirmiausia apskaičiuojamas tikslus įrengtos pirties tūris. Vėliau pagal tai parenkamas reikiamas garo generatorius.
Vienas pagrindinių garo generatoriaus priedų yra automatinė vandens pašalinimo iš generatoriaus sistema. Jei vanduo yra
mažai kalkėtas, sistema neleidžia generatoriuje susikaupti kalkėms. Jei vanduo kietesnis, reikia įrengti sistemą, skirtą vandeniui minkštinti. Antraip kalkės gali kauptis generatoriuje ir sugadinti kaitinimo elementus, vandens lygio matavimo sistemą, vandens pašalinimo sistemą ar užkimšti garo tiekimo į pirtį vamzdelius.
4. Kokią reikšmę rytietiškoje garinėje pirtyje turi kvapai?
Kvapams tenka labai svarbus vaidmuo rytietiškoje pirtyje. Paprasčiausia ant įkaitusių garo tiekimo zonos paviršių užlašinti eterinių aliejų. Šiam procesui palengvinti sukurta automatinė kvapų dozavimo sistema. Galimi keli sistemų variantai. Pirmasis ? orinė sistema, kai kvapas atitinkamais intervalais įpurškiamas į tiekiamą orą (tai tinkama tik esant priverstinei ventiliavimo sistemai su priverstiniu oro tiekimu). Kitas būdas – kvapai dozuojami į tiekiamą garą. Išskirtiniais atvejais sukuriama sistema, kai pirtyje besikaitinantys žmonės gali pasirinkti iš kelių norimo aromato variantų, paspausdami pirtyje esančius mygtukus.
