Paprasčiausia pirties krosnis sukraunama iš lauko akmenų. Kad virš tokios krosnies pakuros laikytųsi akmenys, iš pailgų akmenų daromas skliautas arba padedami geležiniai balkeliai. Tokia krosnis pigi, bet ji turi žymių trūkumų: reikia daug malkų, nelaiko šilumos (akmenys greitai atvėsta), į pirtį eina dūmai, smalkės ir t. t. Su tokia krosnimi negalime apšildyti priepirčio, todėl lengva persišaldyti. Be to, dėl tokios krosnies lengvai gali kilti gaisras.
Reikia geros krosnies pirčiai, priepirčiui prikūrenti ir vandeniui prišildyti. Gera ir nedaug malkų reikalaujanti krosnis būna tada, kai ji uždara, su šildoma sienele ir dūmtraukiu. Uždara krosnis ilgiau laiko šilumą ir pirties oro neteršia dūmais nei smalkėmis.
Kai kur krosniai iš akmenų dedamas skardinis apmušalas. Nors tokia krosnis jau geresnė už vien iš akmenų sukraunamą, bet ir ji dar turi trūkumų, dėl kurių jos statyti neapsimoka. Taip pat retkarčiais pirties krosnį mūrija iš žalių molio plytų, tik pakurai panaudojant degtas plytas. Tokia krosnis jau mažiau teturi trūkumų, vis dėlto ji nepatvari, bijo vandens ir t. t.
Geriausiai pirties krosnį statyti iš degtų molio plytų. Tokios krosnies pakuros sienelės turi būti daromos vienos ar trijų ketvirčių plytos storio, o akmenims sukrauti skyriaus sienelės darytinos pusės plytos storio. Krosnies pakura, kad virš jos laikytųsi akmenys, gali būti perdengiama dvejopu būdu: geležiniais balkeliais arba skliauteliais, pamūrytais iš ugniai atsparių plytų. Priklausomai nuo perdengiamos pakuros platumo balkelių čia reikia 8 cm aukščio, o skliautelių - pusės plytos storio, trijų ketvirčių ar vienos plytos aukščio su tarpais apie pusę plytos.
Skliauteliams mūryti naudojamas ugniai atsparus molis ilgiau neišdega už paprastąjį. Skliauteliai turi būti išgaubti mažiausiai 5 cm, jei pakura ne platesnė kaip pusė metro. Pliki geležiniai balkeliai perkaitę įlinksta, todėl juos reikia aptinkuoti ugniai atspariu moliu, apsukus prieš tai viela. Skliauteliai yra patvariausias krosnies pakuros perdengimas.
Tobula pirties krosnis turi turėti ardelius orui pakuron įleisti pro malkų apačią. Pro tuos ardelius išbyra ir pelenai, o prie malkų iš visų šonų nekliudomai gali prieiti oras. Krosnį su ardeliais pakūrus, ardelių dūrelės paliekamos atviros, o pakuros durelės pridaromos, kad į ją nepatektų per daug oro. Kai tokių ardelių nėra, pro pakuros dureles krosnin patenka per daug oro, malkos blogai dega ir daug nesunaudotos šilumos išeina dūmtraukin.
Nereikia pamažinti akmenų skyriaus durelių, tada bus patogu virš pakuros akmenis sukrauti, perdegusius išimti bei patį perdengimą taisyti. Jos turi būti tokio pat didumo kaip ir pakura. Virš tų durelių (pro kurias, akmenis apipylus vandeniu, gaunamas garas), reikia padaryti stogelį iš skardos, kad kylantis garas nepasiektų lubų.
Į krosnį reikia dėti ilgai neperdegančius akmenis. Juos imti ne mažesnius kaip 10 cm ir ne didesnius kaip 20 cm skersmens.
Norėdami iš akmenų skyriaus kylančių karštų dūmų šilumą panaudoti pirties arba priepirčio orui pašildyti, dūmus perleiskime dar per tam tikrus dūmtakius (šildomą sienelę). Tokia sienelė pagal reikalą gali būti daroma pakuros užpakalyjearba šone. Dūmtakiais apačion nusileidusiems dūmams surinkti reikia gulsčio kanalo palei grindis, iš kurio jie išeitų jau dūmtraukin.
Krosnies didumą nustatome pagal pirties didumą. Pirtį tenka prikūrenti karštai, net iki 40-50°C. Priepirtyje taip pat reikia 25-30°C šilumos. Į tai atsižvelgiant skaičiuojama, kad krosnies šildomojo ploto 1 m2 gali sušildyti 6-7 m3 pirties oro. Aukščiau aprašytai vienos šeimos pirčiai apšildyti reikia krosnies 80 cm pločio, 1 m ilgio ir 1 m 80 cm aukščio.
Pirtres krosnis turi turėti trejas dureles: vienas orui pro ardelius leisti, antras į pakurą malkoms pakraut i ir trečias - garui išeiti. Garui gauti ant įkaitusių akmenų vandenį pilti reikia atsargiai, stovint iš šono, kad karštas garas neišplikytų akių.
Krosnies paviršių tinkuoti neverta, nes tinkas nesilaiko ir kliudo šildyti orą. Geriausia plytų siūles švariai užtepti riebiu cemento skiediniu. Susiteršusį krosnies paviršių tada galima švariai nutrinti degtos plytos gabalu.
Pirties krosnies nereikia glausti priesienų. Geriau tarp sienų ir krosnies šonų palikti bent 10 cm tarpą, tada visi krosnies šonai skleis šilumą ir neužsidegs medinės sienos.
