Visais laikais sportininkai neapsieidavo be pirčių. Senovės Graikijoje olimpiečiai po varžybų ar treniruočių maudydavosi voniose ir pirtyse. Romėnų atletai po sportinių varžybų irgi mėgdavo pabūti vonioje, garinėje pirtyje. Apie tai pasakoja poetai ir filosofai. Horacijus rašė: „...Numesiu kamuolį ir iš Marso lauko vyksiu į pirtį..." IX—X a. garsiajame „Medicinos kanone" įžymus gydytojas, filosofas ir poetas lbn Sina taip apibūdino fizinę kultūrą ir pirtį: „Jei užsiiminėsi fiziniais pratimais, nebus jokio reikalo vartoti ir vaistus". Garinę pirtį jis vertino kaip nuostabią higieninę ir sveikatingumo priemonę.

XX a. sportininkai irgi mėgsta ir vertina pirtis, kur galima atstatyti jėgas, palaikyti sportinę formą, grūdintis.

Garsusis stajeris, kelių olimpiadų nugalėtojas suomis P. Nurmis yra pasakęs: „Aš neįsivaizduoju, ką aš būčiau pasiekęs bėgimo takelyje, jei nebūčiau draugavęs su sauna". Jis mano, kad pirtis yra nuostabi aklimatizavimosi priemonė. 1924 m. vasarą per didelius karščius P. Nurmis dalyvavo sportinėse varžybose Paryžiuje ir iškovojo net keturis oiimpinius medalius. Jo nuomone, nugalėti varžovus ir karštį jam padėjo tai, kad jis reguliariai maudėsi karštoje saunoje. Treneris J. Kleščiovas mano, kad neįprastas 1968 m. vasaros sąlygas Meksikos olimpiadoje tarybiniai sportininkai pakėlė dėl to, kad maudydavosi rusiškoje garinėje pirtyje, kur daug intensyviau prakaituodavo.

300 sportininkų ir trenerių buvo paprašyti užpildyti anketas apie pirčių svarbą. Atsakyta vienodai: pirtys reikalingos visiems sportininkams, jos mažina nervinę įtampą, padeda atgauti fizines jėgas, išgydyti traumas. TSRS nusipelnęs treneris A. Tarasovas yra pasakęs, kad pirtis ledo ritulininkams geriausia Pasaulio ir olimpinių žaidynių čempiono, medicinos moksIų daktaro TSRS sunkiosios atletikos rinktinės trenerio A. Vorobjovo nuomone, be pirties neįmanomas sunkiaatlečio gyvenimas. O TSRS nusipelnęs treneris S. Belic-Geimanas yra pasakęs: „Tenisininkų varžybos kartais trunka iki šešiu valandų. Žaidžiant didėja nuovargis, nervinė psichinė įtampa, pradeda skaudėti raumenis ir t. t. Kaip mes besistengdavome pašalinti tokį pervargimą įprastu poilsiu, nieko neišeidavo. O karštos pirties poveikis visada buvo efektyvus". Buvusio žinomo krepšininko V. Vlasovo sportinis rėžimas buvo susijęs su garine pirtimi ištisus metus.
Sporto veikėjų, sportininkų mintis patvirtina, pagrindžia daugelio mokslininkų atlikti tyrimai. TSRS Medicinos Mokslų Akademijos tikrasis narys profesorius A. Minchas nurodė, kad pirtis teigiamai veikia sportinę formą, grūdina, didina atsparumą ligoms. Profesorius Krausas kalba apie saunų efektyvumą gydant judamąjj aparatą. Jis rekomenduoja lankyti sauną 2 kartus per savaitę, tik jokiu būdu ne prieš varžybas, rungtynes. A. Biriukovas, praktiškai plačiai naudojęs masažą ir sauną, nurodo, kad atvyksatys į treniruočių stovyklas aukštikalnėse sportininkai, jau pirmomis treniruočių dienomis pradėję maudytis saunoje, daug greičiau ir lengviau aklimatizuojasi, atgauna sportinę formą. Tuo tarpu asmenys, nelankę sauso oro pirčių, aklimatizuodavosi lėčiau, jų savijauta ir darbingumas būdavo blogesni. Tai patvirtina ir kitų autorių duomenys. Tačiau įrodyta, kad sauso oro pirtys yra efektyvios tik tuomet, kai sportininkai jose griežtai laikosi nustatytų higtenos rėžimo taisyklių ir reikalavimų.

Vadovaujantis naudojimosi sauso oro pirtimi (sauna) metodinėmis rekomendacijomis (1974), lankyti tokią pirtį patariama ne dažniau kaip 1-2 kartus per savaitę. Dažniau maudantis, organizmas pripranta prie karšto oro sąlygų, ir maudymosi efektyvumas mažėja. Nerekomenduojama eiti į pirtį visai nevalgius, pervargus, pavalgius ar prieš miegą. Po treniruočių ar varžybų reikia kurį laiką pailsėti.

Labai svarbu griežtai kontroliuoti mikroklimatą saunoje bei buvimo trukmę garinėje patalpoje. Optimali oro temperatūra sauso oro pirtyje 70-100°C, santykinis drėgnurnas— 5-10%. Kai yra didesnis santykinis drėgnumas saunoje, gali sutrikti širdies ir kraujagyslių sistemos bei nervų ir raumrnų aparato funkcijos, ir nuo to sumažėti darbingumas, raumenų jėga. Oras saunoje turi būti nuolatos švarus, laiku reikia šalinti anglies dioksidą ir vandens garus. Naudojimosi sauso oro pirtimi iaikas reglamentuojamas atsižvelgiant į sportininko fizinj krūvį, organizmo termoreguliacijos individualias savybes.

Respublikinio gydomosios fizkultūros dispanserio gydytojas V. Valčiulionis rekomenduoja sportininkams tokius naudojimosi suomiška pirtimi variantus (tarp rytinės ir vakarinės trentruotės).

1. Kaitintis 100-120°C pirtyje 3 kartus po 5— 7 minutes.
Po kiekvieno šilumos seanso maudytis po vėsiu (13-15°C) dušu ar vonioje (20-40 sekundžių).
Po šalto dušo ar vonios maudytis po šiltu (37— 39 °C) dušu arba vonioje (1,5-2 minutes).
Po šiltos vonios—vėl šaltas (13-15°C) dušas arba vonia (1 minutė). Po to ilsimasi 5-7 minutes ar pagulima 25— 27 °C vonioje.

Jeigu kita treniruotė bus maždaug po 18-20 valandų ar prieš poilsio dieną, tai rekomenduojama naudotis pirtimi taip.

2. Kaitintis 4-5 kartus po 5-7 minutes. Po kiekvieno šilumos seanso maudytis po vėsiu (13-15°C) dušu arba vonioje (13-15 sekundžių).

Po šaltos vandens procedūros pasinaudoti karšto vandens dušu arba vonia (2,5-3 minutes).
Po karšto vandens procedūros 7-10 minučių pailsėti ar pagulėti 30°C vandens vonioje.
Jeigu numatomos dvi poilsio dienos ar mažesnis fizinis krūvis, tai rekomenduojama pirtyje maudytis kitą dieną po treniruotės pagal tokį variantą.

3. Kaitintis 5-7 kartus, atsižvelgiant į savijautą, bet ne ilgiau kaip po 5-7 minutes.

Po kiekvieno kaitinimosi pasinaudoti šaltu, šiltu ir karštu dušu arba vonia (pagal savijautą).
Poilsio laikas tarp procedūros ciklų turi būti reglamentuojamas taip pat pagal savijautą, bet visas maudymasis neturi trukti ilgiau kaip 2-2,5 valandos.

Visų aprašytųjų procedūrų metu galima gerti nealkoholinius gėrimus, siūloma nevengti teigiamų emocijų, muzikos. Dėl tokio fizinio darbo ir psichologinio poilsio derinio greičiau grįžta gera savijauta, nuotaika.
Rekomenduojami maudymosi suomiškoje pirtyje variantai tinka ne vien sportininkams.

Ištrauka iš V. Jasudėno ir I. Pikčiūno knygos „Pirtis ir sveikata“