Besimaudančio pirtyje žmogaus organizmą veikia daug veiksnių. Pirmiausia kontrastinga temperatūra. Pėrimosi patalpoje, garinėje ji būna aukšta, o maudantis baseine, po dušu ar apsipilant vandeniu,— žemesnė. Svarbus veiksnys — oro drėgnumas. Nelygu pirties tipui, oras gali būti sausas (saunoje santykinis oro drėgnumas 5-15%), vidutiniškai arba labai drėgnas (garinėje pirtyje 80-100%). Nuo oro drėgnumo iš dalies priklauso deguonies kiekis jame. Kuo aukštesnė oro temperatūra ir didesnis santykinis drėgnumas, tuo didesnę jo dalį sudaro garai ir mažesnę — deguonis. Pavyzdžiui, garinėje pirtyje, kai oro temperatūra 50°C, o santykinis drėgnumas 100%, vandens garų slėgis yra apie 42,0 mm gyvsidabrio stulpelio. Pėrimosi patalpoje, kuri nedaug vėdinama, deguonies dažnai trūksta ir ore padaugėja anglies dioksido. Organizmą veikia ir vandens procedūros. Per trumpą laiką jis turi prisitaikyti prie naujų salygų, sureguliuoti įvairių organų bei sistemų veiklą. Labiausiai pakinta šilumos apykaita tarp organizmo ir aplinkos, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų darbas, medžiagų apykaita. Visų organizmo sistemų veiklą derina nervų sistema bei vidaus sekrecijos liaukų išskiriami hormonai.

Be to, pirtyje nuo odos, plaukų pašalinami susikaupę nešvarumai, prakaitas, odos riebalų perteklius. Pirtys yra profilaktinė kai kurių infekcinių, grybelinių, parazitinių ligų priemonė. Čia žmogaus organizmas grūdinamas, stiprinamos įvairios jo funkcijos. Svarbus pirčių estetinis vaidmuo.

Pirtyse gali maudytis jauni ir vyresni, sveiki ir sergantys daugeliu ligų žmonės. Bet kartu reikia priminti ir nepageidautinus padarinius. Jie atsiranda nesilaikant rėžimo, nesaikingai maudantis. Dėl neracionalaus rėžimo, per didelio temperatūros kontrasto pirtyje galima apalpti, gali ištikti stenokardijos priepuolis, staigi mirtis. Kiekvienas besimaudantysis privalo griežtai laikytis higienos reikalavimų.

Ištrauka iš V. Jasudėno ir I. Pikčiūno knygos „Pirtis ir sveikata“