Pirtis Japonijoje — ne tik higieninė įstaiga. Ten atliekamas savotiškas ritualas, gydomasi. Tai vieta, kur japonas gali fiziškai ir dvasiškai atsipalaiduoti.

Japonijos miestai neįsivaizduojami be viešųjų pirčių sento. Pavyzdžiui, Tokijuje jų daugiau kaip 2500. Kasdien šias pirtis aplanko tūkstančiai miestiečių, ypač vakaro valandomis. Paprastai sento atsidaro 15 valandą ir veikia iki pusiaunakčio. Moterys, vaikai ir seneliai suspėja nusiprausti iki vakarinio lankytojų antplūdžio.

Pirmiausia lankytojai eina į vieną iš salių, kur ilsisi, prausiasi, atlieka kai kurias vandens procedū-ras. Po to jų laukia kita salė (sento) su baseinu 10-20 žmonių. Prieš maudydamasis baseine, lankytojas kruopščiai išsitrina muilina kempine (plaušine), nusiplauna karštu vandeniu.

Japonai mėgsta karštą, svilinantį vandenį. Sento baseine vanduo būna toks karštas, kad europiečiai į jį ryžtasi pasinerti tik specialiai pasitreniravę.

Pirtyje japoną sunku atpažinti — nėra jam būdingo santūrumo, susivaldymo. Čia įsiliepsnoja karštos kalbos, ginčai, sprendžiamos svarbios problemos. Pirtis — tai filosofinių ginčų ir politinių diskusijų vieta. Atsipalaidavus karštame, net deginančiame vandenyje, pasirodo, galima sekmingiau susitarti daugeliu sudėtingų klausimų. Nustatyta, kad išgirstos pirtyje kalbos tvirčiau išlieka atmintyje.

Už palyginti nedidelį mokestį pirtyje daromas masažas. Elgesio pirtyje taisykles rengia municipalitetų patarėjai viešųjų pirčių reikalams.

Ištrauka iš V. Jasudėno ir I. Pikčiūno knygos „Pirtis ir sveikata“