Jei rąstinis pastatas statytas neseniai, jis džiūsta, ir mediena besitraukdama juda žemyn. Todėl įrengiamo karkaso nereikia pritvirtinti prie sėdančių rąstų. Jei reikia sutvirtinti, naudokite jungtis, dėl kurių, rąstams sėdant, karkasinė konstrukcija neišsikraipys. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tarpams virš durų ir langų. Kadangi durys montuojamos ant grindų, sėdant rąstams, tarpas virš durų mažėja. Jei tarpelis bus per mažas, rąstas sėsdamas gali užspausti duris ar langus ir jas nepataisomai sugadinti.
Durims ir langams būtina suformuoti specialų plyšį su įstatytu tašu, kuris nejuda vertikaliai. Į rąstų sėdimą taip pat reikia atsižvelgti įrengiant lubas. Labai svarbu iš anksto gerai apskaičiuoti rąstinio namelio aukštį.
Dažniausiai rąstinę pirtį statantys meistrai ne visada yra dėmesingi, numatydami atstumą nuo įrengtų kaitinimosi patalpos grindų iki artimiausių skersinių sijų. Būna apmaudu, kai pirties plotas yra pakankamas, bet norint įrengti 3 aukštus gultų, to negalima padaryti dėl skersai patalpos esančių sijų, mažinančių pirties aukštį. Šios sijos, sėdant rąstams, taip pat juda žemyn ir pamažu artėja kaitinimosi patalpos įrengiamų lubų link. Be to, bet kokie nelygumai lubose trukdo cirkuliuoti orui, sklisti karščiui ir pailgina pirties įkaitimo laiką. Kitu atveju, kai lubos surenkamos atremiant jas į sienų karkasus, būtina palikti pakankamą tarpą tarp kaitinimo patalpos lubų konstrukcijų ir rąstinio namelių skersinių sijų.
Kokios yra rekomenduojamos grindys rąstinėje pirtyje?
Rąstinės pirties grindys įrengiamos atsižvelgiant į kliento pageidavimus – jos gali būti medinės arba betoninės. Praktiškiausias variantas yra betono grindys, išklijuotos plytelėmis. Toks pagrindas yra tinkamiausias pirties krosnelei sumontuoti. Jei numatyta krosnelė, kuriai kaitinti reikia daug akmenų, būtina įrengti pakankamai tvirtas grindis ties krosnele, įvertinus bendrąją krosnelės su akmenimis masę. Jei numatyta sienas šiltinti, įrengiama patikima drėgmės nepraleidžianti sienų ir grindų sandūra, išklijuojant juostą plytelių ant sienos palei grindis ir užsandarinant sandūrą hermetiku.
Kai sienų rąstai nedengiami, vanduo įsigeria į apatinius rąstus ir, laikui bėgant, gali atsirasti pelėsis ar net pradėti augti grybai, trumpėja rąstų ilgaamžiškumas. Pagelbėti gali tik tinkama ventiliacija ir papildomas pirties pakaitinimas po pirties procedūrų.
Kokį vaidmenį vaidina pirties ventiliacija? Ar ji yra reikalinga rąstinėje pirtyje?
Kad ir koks būtų pasirinktas kaitinimosi patalpos įrengimo būdas – karkasinė konstrukcija ar paliktos rąstinės sienos, visada daug dėmesio reikia skirti ventiliacijai. Angą orui patekti į kaitinimosi patalpą reikėtų įrengti kuo arčiau krosnelės arba netgi po krosnele, o iš patalpos oras būtų šalinamas kuo toliau nuo patekimo angos. Jei oro patekimo anga padaroma iš išorės, reikia parinkti krosnelę su galios rezervu įkaitinti vėsesnį patenkantį orą. Jei pirties sienos nešiltinamos, oro šalinimo anga įrengiama lubose, bet būtinai kuo toliau nuo krosnelės.
Tačiau jei pirties įrengimas nebuvo kruopščiai apgalvotas dar prieš sudedant rąstus, paaiškėja, kad oro iš kaitinimosi patalpos šalinimas apskritai nebuvo numatytas. Vis dėlto geriausia, kai kelias orui šalinti įrengiamas ortakiuose į kartu su kaminu suformuotus ventiliacijos kanalus. Taip išvengiama ir kvapo priepirtyje, ir galimų kondensatų ar net varveklių žiemą.
Atkreipkite dėmesį, kad atidaromas langelis iš kaitinimosi patalpos nėra tinkamas ventiliacijos variantas kokybiškai pirčiai, todėl prie kamino turi būti ir ventiliacijos kanalai ar mūrinis arba iš plieninių detalių surenkamas kaminas. Rąstinei pirčiai tinka ir savaiminė, ir priverstinio ventiliavimo sistemos.
Kaip neapsirikti pasirenkant krosnelės galingumą?
Pirtyje palikus natūralius rąstus reikia atminti, kad kurį laiką iš medienos sunksis sakai. Šiuo pirties įrengimo atveju svarbu neapsirikti numatant pirties krosnelės galią. Kad ir kokio storio bus rąstai, rekomenduojama naudoti 50 proc. galingesnę krosnelę nei pirtyje, įrengiant karkasinę konstrukciją.
