Pirties istorija III dalis

 

Lietuviškose garinėse pirtyse ir gimdydavo, ir žudydavo

 

Aišku, rusų kunigaikščiai, lankydamiesi Lietuvoje naudojosi garinėmis pirtimis, kurios Lietuvoje buvo labai populiarios ir mėgiamos.
Nėra išlikę rašytinių duomenų, kaip naudojosi pirtimis Rusijoje gyvenę Algirdaičiai, Daumantas, valdęs Pskovą, Lietuvos vietininkai, valdę daugelį Rusijos miestų, lietuvių karinės įgulos Lietuvos karalystės slaviškosios dalies pilyse, jos buvo pastatytos kas 21 km -30 km viena nuo kitos ir juosė Lietuvos karalystę nuo Baltijos iki Juodosios jūros (įdomu, kodėl apie tai nerašo nė vienas istorikas, nė vienas spaudos organas?).
Reikia manyti, kad Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje statydami didžiules iki mūsų dienų dar tebestovinčias pilis, pirčių savo reikmėm jie tikrai buvo surentę, nes anuo metu pirtyse ne tik maudydavosi, bet ir gimdydavo,  - gimdyti namuose, troboje nebūdavo leidžiama.
Slavams, ypač rusams toks maudymasis ir pėrimasis pirtyse ilgus amžius buvo iš vis nesuprantamas.
Prisiminkite, kaip poliakams (lenkams) buvo nesuvokiamas, netgi virtęs pasityčiojimu karaliaus Jogailos įprotis ir pomėgis vanotis pirtyje.
Beje, atkreipkite dėmesį į dar vienus įdomius istorinius faktus: vaidai, nepageidaujamų žmonių ir konkurentų žudynės būdavo vykdomos ten, kur žmonės būdavo mažiausiai atsargūs, atsipalaidavę, aptingę.
Slavuose ir germanuose žudynės būdavo rengiamos puotų metu, o lietuviai sąskaitas suvedinėdavo pirtyse.
Metraščiai mini, kad eidamas į pirtį buvo nužudytas Lietuvos kunigaikštis Treniota, grįždamas iš pirties nužudytas Traidenis. Lietuvos karaliaus Kęstučio dukra Danutė, ištekėjusi už Mazovijos kunigaikščio Jonušo liepė jai pastatyti pirtį, kurioje vėliau buvo išpraustas iš kryžiuočių nelaisvės Marienburgo kalėjimo pabėgęs Kęstutis.
Pirtyse pagonys lietuviai atlikdavo įvairias apeigas deivei Laimai, gydydavosi, gimdydavo vaikus. Vėlesniais laikais aptingę ir nevalyvūs valstiečiai pirtyse mindavo linus, rūkydavo mėsą, džiovindavo odas.
Lietuvos pirtys anksčiausiai minimos XIII-XIV a. Kryžiuočių ir Livonijos ordinų kronikose, rusų metraščiuose, vėliau XV-XVII a. dvarų inventoriuose.
1536 metais Vilniaus miestas turėjo karaliaus privilegiją statytis viešas pirtis. Jau XVI amžiuje vien Vilniuje buvo inventorizuota per 60 visuomeninio naudojimo pirčių ir neskaičiuota galybė privačių pirčių. Tuo tarpu Rusijoje pirmoji mokama prausykla „milnica“ (bet ne pirtis , - aut.) buvo pastatyta Maskvoje tik po dviejų šimtų metų, t.y. XVIII  amžiuje.
Lietuvoje kaimuose nuo senų senovės pirtį turėjo beveik kiekviena arba kas antra šeima. Tiesa, po rusų okupacijos ir 1708-1711 metų maro, kai Lietuvoje išmirė daugiau nei trečdalis gyventojų, pirčių ypač Žemaitijoje ir Sūduviuose (Suvalkijoje) ženkliai sumažėjo. Prie jų naikinimo ypač prisidėjo rusų okupacinė kariuomenė. “Čia buvo dvaras, kur gyveno paseniūnis. Jį sudegino ganydami arklius, išdykaudami Maskvos kareiviai, o kitus trobesius maskoliai išardę sukūreno” Tokį pat nykų vaizdą matome iš pranešimų ir kitose Lietuvos srityse: didžiausi plotai pavirtę dykuma, daugybe dvarų ir kaimų sulyginti su žeme, laukai apžėlę mišku, galvijai išplėšti kareivių, gyventojai išmirę nuo ligų ir bado, daugybė išbėgioję nuo plėšikaujančių būrių į užsienį arba įstoję į kariuomenę, daugelis išvaryti į tolimus Rusijos kraštus”.

 

Straipsnio autorius: Pirties ekspertas

Kontaktai

 

UAB "ELUCIDA" Pirčių pasaulis

Kaunas Draugystės g 19.
Vilnius Žirmūnų g. 68,

Tel. 865761711 Kaunas
Tel. 865750074 Vilnius
El. paštas: kaunas@pirciupasaulis.lt
vilnius@pirciupasaulis.lt

 

 
UA-72377765-1