Pirties istorija V dalis

 

Sveikiausia pirtis - lietuviška garinė pirtis

 

Jei rusai pėrimuisi naudoja daugiausia beržines vantas (su laiku išmoko pertis ąžuolinėmis, kadaginėmis bei dilgėlių vantomis), tai lietuviai vieninteliai visame pasaulyje pėrimuisi naudoja net 54 gydomųjų augalų vantas!!!
Lietuviai vieninteliai pasaulyje savo garsiosiose garinėse pirtyse profilaktikos ir gydymo tikslams darosi įvairiausių medų (lauko gėlių, viržių, liepų, grikių, miško ir pan.) masažą, garinėms inhaliacijoms naudoja įvairų vandenį – pelkių, šaltinių, upių, ežerų, lietaus, taip pat girų, alų, midų, degtinės, 60 vaistažolių nuovirų ir antpilų skiedinius (geri pirtininkai iki šių dienų žino tų skiedinių proporcijos, beje, jos žinomos ir man).
Svarbiausia taisyklė, ruošiant užpilą ant įkaitusių akmenų garui: nuovirą reikia pasidaryti atskirai, o paskui jį atskiesti su karštu vandeniu santykiu 1x10. Pav. duonos užpilas ruošiamas sekančiai: 50g juodos ruginė duonos užplikoma 1 litrų verdančiu vandeniu. Palaikoma, kol duona išbrinksta, ir nuoviras perkošiamas per tankų marlių.
Ruošiant užpilą garui, į 5 litrus karšto vandens įpilti 500g duonos nuoviro. Šitokiu nuoviru geriausiai yra apšlakstyti naujai pastatytos gerai įkaitintos pirties lubas, sienas, plautus, ir porą kartų duoti duonos nuoviro garo, tada pirtis visą laiką kvepės duona.
Tik visiški nemokšos ant įkaitintų akmenų pila gryną alų ar midų, - iš karto matyti, kad apie lietuviškas garines pirtis tokie žmogeliai nieko neišmano.
Be to lietuviai savo pirtyse mėgsta ir naudojasi kontrastinėmis oro ir vandens procedūromis, apsipylimais šaltu vandeniu, maudymosi eketėse, murkdymosi šaltame vandenyje kubiluose,  voliojimosi sniege.  
Lietuviai vieninteliai pasaulyje moka statytis žemines pirtis, pusiaužemines, juodąsias (dūmines) pirtis, baltąsias pirtis iš rąstų arba molio su šiaudais, pirtis su krosnimi, ant kurios įkaitusių akmenų pilamas vanduo garui susidaryti, žemaičiai iki mūsų dienų dar naudoja ir kubilines pirtis, t.y. į bet kurioje iš aukščiau minėtų pirčių į būtinai karšto vandens kubilą meta iš upių ištrauktus iki raudonumo įkaitintus akmenis (čia irgi reikia žinoti kokie tai turi būti kubilai, koks vanduo ir kokie akmenys).
Aišku, pats didžiausias pirtininkų menas yra vantų paruošimas, surišimas, išdžiovinimas, šutinimas, kad periantis nenukristų lapai.
Apie patį pėrimąsi net ir kalbėti būtų šventvagiška, - čia jau visų lietuviškos garinės pirties menų viršūnė ir reikalaujanti atskiro didelio straipsnio. Kam teko pasinaudoti gero vanotojo paslaugomis, tas jau amžiams nebepamirš šios palaimos.  
Metraščiuose randame, kad karaliaus Vytauto laikais geras perėjas kainavo tiek pat, kiek keturi žirgai. Perėjai profesionalai savo amatą perduodavo iš kartos į kartą, net būdavo atskiri kaimai, kurių visų gyventojų amatas būdavo mokintis pėrimo meno ir jie savo vaikus, jaunimą ruošdavo atsakingam pirtininkų darbui didikų ir bajorų dvarų ir rūmų pirtims.

 

Straipsnio autorius: Pirties ekspertas

Kontaktai

 

UAB "ELUCIDA" Pirčių pasaulis

Kaunas Draugystės g 19.
Vilnius Žirmūnų g. 68,

Tel. 865761711 Kaunas
Tel. 865750074 Vilnius
El. paštas: kaunas@pirciupasaulis.lt
vilnius@pirciupasaulis.lt

 

 
UA-72377765-1